взрыватель

sprogdiklis statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Šaudmens veikimą pagal jo paskirtį sužadinantis įtaisas. Pagal priklausomybę sprogdiklis būna – artilerijos sviedinių ir minų, raketų kovinių dalių, inžinerinių ir jūrų minų, torpedų, bombų ir kt.; pagal veikimo principą – ↑kontaktinis, ↑nekontaktinis, ↑nuotolinis ir ↑universalusis sprogdiklis; pagal įrengimo šaudmenyje vietą – priešakinis, dugninis, šoninis ir universalusis; pagal veikimo greitį – staigusis, inertinis, delsusis, mišrusis. Sprogdiklis, susidedantis iš kelių įvairiose šaudmens vietose išdėstytų blokų, vadinamas sprogdinimo įtaisu. Pagrindinės sprogdiklio dalys: korpusas, ↑skiltuvas su skeliamąja spyruokle, ↑daužiklis, delsiklis, ↑saugikliai, padegamoji kapsulė, detonuojamoji kapsulė, ↑detonatorius ir kt. atitikmenys: angl. fuse rus. взрыватель ryšiai: dar žiūrėk – daužiklis dar žiūrėk – detonatorius dar žiūrėk – kapsulė dar žiūrėk – kontaktinis sprogdiklis dar žiūrėk – nekontaktinis sprogdiklis dar žiūrėk – nuotolinis sprogdiklis dar žiūrėk – saugiklis dar žiūrėk – saugiklis dar žiūrėk – skiltuvas dar žiūrėk – sprogdiklio daviklis dar žiūrėk – sprogdiklio delsiklis dar žiūrėk – universalusis sprogdiklis